Blog Post

Rekuperacinės sistemos įrengimo tikslai ir gyvenamųjų pastatų vedinimo principai

MB "Statome Vilnių" • 2 May 2023

Kodėl reikalingas patalpų vėdinimas?

Prieš analizuojant patalpų vėdinimo svarbą, susipažinkime, kokie galimi vėdinimo būdai:

Natūralus vė dinimas - kuomet oras patalpose keičiamas natūraliai, per langus, duris ar kitas angas. Šis metodas yra pigus ir lengvai prieinamas, bet jis ne visada efektyvus, ypač tada, kai oras yra per sausas ar per drėgnas. Natūralus namo vėdinimas vis dar paplitęs įvairaus dydžio namų ūkiuose. Su tokia sistema vėdinimo kanalai įrengiami vonios kambariuose, rūbinėse, virtuvėse. Šiuo būdu oras patenka per stoglangius, langus ar duris. Tačiau subalansuoti natūralius oro mainus šioje situacijoje yra neįmanoma: įeinančio oro kiekis niekada nebus lygus išeinančio oro kiekiui. Tad šis būdas laikomas ne pilnai efektyviu ir produktyviu.

Mechaninis v ė dinimas - tam naudojami specialūs mechaniniai įtaisai, pvz., vėdinimo ventiliatoriai, kad oras būtų keičiamas. Šis metodas yra brangesnis, bet efektyvesnis, ypač tada, kai natūralus vėdinimas yra nepakankamas. Pažvelkime į pagrindinius mechaninio vėdinimo tipus detaliau. Standartiniai ventiliatoriai turi jungiklį ir veikia įjungimo/išjungimo režimu. Tai paprasčiausias variantas, kai galima patiems nuspręsti, kada reikia išleisti orą, o kada jo jau „užteks“.

Ventiliatorius su laikma čiu nereikalauja atskiro valdymo: vėdinimas įsijungia kartu su šviesa ir išsijungia po užprogramuoto laiko, išėjus iš patalpos. Toks algoritmas yra logiškas: pavyzdžiui, pasinaudojus vonios kambariu, vis tiek liks drėgmės ir šilumos, kurią būtina pašalinti per tam tikrą laiką.

Ventiliatorius su dr ėgmės jutikliu ir laikmačiu yra patobulinta ankstesniojo versija. Laikmatyje ne visada yra pakankamai laiko drėgnam orui pašalinti. Jutiklis nustato drėgmės lygį ir sureguliuoja išmetimo bloko veikimą pagal nurodytus parametrus.

Patalpose, kuriose laikomi viršutiniai drabužiai ir avalynė, būtina užtikrinti gryno oro tiekimą 24 valandas per parą. Toks ventiliatorius įsijungia tam tikrais intervalais, tarkime, 2 valandas tuščiosios eigos / 10 veikimo minučių. Tokio tipo vėdinimas naudojamas rūbinėse ar didelėse spintose.

Dviej ų greičių ventiliatoriai dirba mažiausiu greičiu, o įjungus šviesą, jie persijungia į sustiprintą režimą.

Ventiliatoriai su fotoelementais užfiksuoja judėjimą ir įsijungia žmogui įėjus į patalpą. Kai išeisite iš kambario, ventiliatorius veikia pagal nustatytą laikmatį ir išsijungia.

Oro kondicionavimui naudojami oro kondicionieriai, kad būtų reguliuojama temperatūra, drėgmė ir oras patalpose. Šis metodas yra brangus, bet efektyvus, ypač tada, kai norite pasiekti konkrečias temperatūros ar drėgmės reikšmes. Oro kondicionieriai gali būti naudingi vasarą, kai temperatūros gali būti per didelės ir drėgmė per aukšta, taip pat žiemą, kai oras gali būti per sausas. Tačiau kondicionierius naudoti rekomenduojama atsargiai, kad nebūtų kenkiama žmonių sveikatai ar gamtai.

Rekuperaciniam vėdinimui naudojami specialūs įtaisai, kurie išgauna orą iš patalpų, atskirai atskiria šilumą ir drėgmę ir paskui grąžina švarų orą į patalpas su nedidėliu šilumos nuostoliu (7-10 %). Šis metodas yra efektyvus, ekologiškas ir yra būinas A++ namų naudingumo pasiekimui, tačiau jis yra brangesnis nei natūralus ar mechaninis vėdinimas. Rekuperacinio vėdinimo sistema yra sudaryta iš vamzdžių, kurie leidžia orui cirkuliuoti tarp vidaus ir išorinio vieneto, taip pat iš specialių filtrų, kurie valo orą nuo dulkių, alergenų ir kitų kenksmingų dalelių. Sistemoje taip pat yra specialūs šilumos mainai, kurie leidžia išlaikyti pastovią temperatūrą ir drėgmę. Rekuperacinis vėdinimas gali būti naudojamas bet kokiose patalpose, tačiau ypač naudingas dideliuose pastatuose, kuriuose yra daug žmonių (pramoniniai, komerciniai ar viešbučiai). Jis yra efektyvus ir ekonomiškas, nes leidžia taupyti energiją ir sumažinti sąnaudas, susijusias su klimato kontrolės sistemų naudojimu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad rekuperacinio vėdinimo sistema turi būti reguliariai prižiūrima ir valoma, kad būtų išvengta oro taršos ir būtų palaikomas optimalus jos veikimas. Be to, svarbu pasirinkti tinkamą sistemą, atsižvelgiant į pastato dydį ir paskirtį, kad būtų užtikrintas geriausias rezultatas.


Rekuperacijos ir vėdinimo terminų paaiškinimas

Rekuperacija ir vėdinimas yra susiję procesai, tačiau jie turi skirtingus tikslus.

Vėdinimas yra procesas, kai į patalpą patenka šviežio oro, o iš patalpos išsiskiria naudojimo metu atsiradęs užterštas oras, drėgmė, anglies dioksidas ir kiti teršalai. Vėdinimas padeda išlaikyti patalpos oro kokybę, palaikyti komfortą ir užtikrinti sveiką aplinką. Vėdinimas taip pat padeda kontroliuoti drėgmę, sumažinti druskos susidarymą ir išlaikyti pastato struktūros vientisumą.

Rekuperacija yra procesas, kuriuo energija, kuri paprastai būtų išskiriama kaip šiluma arba atliekamosios dujos, yra sugrąžinama ir panaudojama dar kartą. Tai naudinga pastatuose ar transporto priemonėse, kuriose daug energijos naudojama ir kurios reikalauja daug šilumos ir energijos.

Pastatuose rekuperacija dažniausiai naudojama šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemose. Pavyzdžiui, šilumos siurbliuose, kurie naudoja orą ar žemės šilumą kaip šaltinį, rekuperacija gali būti naudojama, kad sugrąžintų dalį oro kondicionavimo sistemos išmetamos šilumos ir ją panaudotų šildymui.

Taigi, nors vėdinimas ir rekuperacija yra susiję procesai, jie turi skirtingus tikslus ir taikymo sritis. Vėdinimas padeda išlaikyti patalpos oro kokybę, o rekuperacija padeda sutaupyti energiją ir panaudoti ją efektyviau, sumažinant energijos sąnaudas ir teršalų emisiją.


Dar prieš keletą dešimtmečių senų konstrukcijų pastatai dėl nusidėvėjimo ir blogos izoliacijos buvo netinkami gyventi ar kitaip eksploatuoti: plyšiai duryse ir tarp langų bei vėdinimo nebuvimas sąlygojo šilumos nutekėjimą iš patalpų į lauką. Praktiškai vieninteliai tiesioginiai vėdinimo kanalai buvo vonios ir tualeto kambariuose.

Tačiau bėgant laikui, statybos technologijos sparčiai ištobulėjo, seni pastatai yra prižiūrimi ir renovuojami, o netinkamai suprojektuoti ir pastatyti pastatai griaunami arba perstatomi, kad atitiktų reikalavimus. Naujai sukurtos, gerai šilumą izoliuojančios medžiagos, plastikiniai ar aliuminio langai patikimai išlaiko šilumą ir suteikia didelį komfortą. Tačiau ne tik dėl kokybiškų medžiagų namai (statiniai) tapo energiškai efektyvūs: sienos storis, tinkama stogo danga, šilumos izoliacijos tipas ar apšiltinimo būdas padidina bendrą statinio kokybę.

Tačiau, jeigu name nėra geros vėdinimo sistemos, vien tik brangūs langai ar durys neapsaugos nuo kvapų, dulkių ir triukšmo patekimo į patalpų vidų. Siekiant kvėpuoti kokybišku oru, būtinas patalpų vėdinimas .


Atsižvelgiant į patalpų dydį, paskirtį ir reikalavimus, turėtumėte pasirinkti tinkamiausią vėdinimo būdą, kad užtikrintumėte sveiką ir komfortišką patalpų aplinką. Tuo tarpu, reikėtų atsižvelgti į privačių namų statybos reikalavimus ir naujos A++ gyvenamųjų namų ir administracinių pastatų statybos reikalavimus.


Vėdinimas yra glaudžiai susijęs su vėsinimu ir šildymu , tačiau tokia sistema turi būti teisingai apskaičiuota ir įdiegta. Būtent inžineriniai sprendimai padaro būstą šiuolaikišku ir patogiu.

Renkantis vėdinimo sistemą, būsto savininkams rekomenduojama remtis trimis svarbiausiais veiksniais: efektyvumu, kainų politika bei komfortu.



Straipsnį paruošė STATVILA (MB “Statome Vilnių”) - privačių gyvenamųjų namų statybos meistrai .


Dėl informacijos, patarimų arba užklausų prašome kreiptis:

Elektroniniu paštu: info@statvila.lt arba telefonu +370 679 03408

Internetinė svetainė: https://www.statvila.lt

by Aleksej Olechnovic 2 April 2025
Energetiškai efektyvūs pastatai Vienas iš pagrindinių tvarių statybų tikslų yra sumažinti energijos suvartojimą. Tai pasiekiama naudojant A++ klasės arba pasyvių namų sprendimus, kurie optimizuoja šilumos izoliaciją, užtikrina sandarumą ir efektyvų energijos panaudojimą. Gerai izoliuoti pastatai mažina šildymo ir vėsinimo poreikį, taip prisidedant prie tvarios aplinkos kūrimo. Modernios vėdinimo sistemos su rekuperacija padeda išlaikyti šviežią orą patalpose ir sumažinti šilumos nuostolius. Aplinkai draugiškos statybinės medžiagos Tvariose statybose labai svarbu naudoti ekologiškas, perdirbamas arba natūralias medžiagas. Mediniai konstrukciniai elementai, molio tinkas, šiaudų plokštės ir kitos medžiagos ne tik mažina anglies dvideginio emisija s, bet ir suteikia natūralų mikroklimatą pastatuose. Be to, vis dažniau renkamasi mažai teršalų išskiriančius dažus, klijus ir kitus statybinius produktus, kurie mažina vidaus oro taršą ir gerina gyvenimo kokybę. Atsinaujinančios energijos naudojimas Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, vis labiau orientuojasi į tvarius ir aplinkai draugiškus sprendimus, ypač statybų sektoriuje. Atsinaujinančios energijos technologijų panaudojimas tapo viena iš svarbiausių sričių, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Saulės, vėjo ir geoterminė energija tapo įprasta kasdieninio gyvenimo dalimi ir vis daugiau žmonių bei įmonių pradeda naudoti šiuos šaltinius savo pastatuose.
by Aleksej Olechnovic 14 March 2025
Lietuvoje pastaraisiais metais statybų kainos kasmet auga. Norėdami sužinoti, kiek kainuos pastatyti namą Lietuvoje 2025 metais, turime atsižvelgti į svarbius, kainą įtakojančius veiksnius, tokius kaip: statybinių medžiagų kainos, darbo jėgos apmokėjimas, naudojamos technologijos ir energetinio efektyvumo reikalavimai. Remiantis dabartinėmis tendencijomis ir prognozėmis, galima pateikti orientacines kainas. Planuojant namo statybą, rekomenduojama atlikti detalią sąmatą, atsižvelgiant į individualius poreikius ir rinkos sąlygas. Taip pat verta konsultuotis su statybos specialistais, kurie gali padėti tiksliau įvertinti būsimas išlaidas.
sodo namas
80 namas
barnhouse
by Aleksej Olechnovic 5 March 2025
Planuojate statyti kompaktišką, iki 80 m² namą? Mūsų tinklaraštyje rasite aktualią informaciją apie naujausius statybos reglamentus, leidimų išdavimo tvarką ir techninius reikalavimus 2024-2025 metais. Aptariame svarbiausius niuansus, kurie padės išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų statybos procesą.
by Aleksej Olechnovic 29 November 2024
Pasyvaus namo reikalavimai Pasyviems namams taikomi specifiniai standartai, užtikrinantys maksimalų energijos efektyvumą: Energijos suvartojimas: Pasyvaus namo metinis šiluminės energijos suvartojimas šildymui negali viršyti 15 kWh/m². Oro pralaidumas: Pastato sandarumas turi būti itin aukštas – atliekant slėgio testą (Blower Door Test), oro nutekėjimo rodiklis neturi viršyti 0,6 h⁻¹. Energijos šaltiniai: Būtina naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, pvz., saulės baterijas ar geoterminį šildymą. Langų ir durų efektyvumas: Langai ir durys turi būti itin šilti ir efektyvūs, su mažais šilumos nuostoliais (U < 0,8 W/m²K). Ventiliacija su šilumos atgavimu: Privaloma įdiegti mechaninę ventiliaciją su rekuperacija, kurios efektyvumas turi siekti bent 75 %. Pasyvaus namo statybos procesas • Krojektavimas Visas procesas prasideda nuo kruopštaus projektavimo, kuris atitinka pasyvaus namo standartus. Tai apima tinkamą sklypo pasirinkimą, orientaciją į pietus, kad būtų kuo efektyviau naudojama saulės energija, bei optimalią pastato formą – paprastai pasirenkama kompaktiška struktūra, mažinanti šilumos nuostolius. • Konstrukcijų pasirinkimas Pasyviems namams naudojamos itin gerai izoliuotos sienos, stogai ir grindys. Šilumos izoliacijos sluoksnis dažnai siekia 30–40 cm, priklausomai nuo medžiagos, pavyzdžiui, mineralinės vatos ar putų polistireno. • Statyba ir sandarumas Statybų metu ypač svarbu užtikrinti pastato sandarumą. Visi jungiamieji taškai – tarp sienų, stogo, langų ir durų – turi būti tinkamai užsandarinti naudojant specialias medžiagas, tokias kaip sandarinimo juostos ar membranos. • Langai ir durys Aukštos kokybės langų ir durų montavimas yra vienas iš svarbiausių etapų. Jie turi būti įstatyti taip, kad nebūtų šilumos tiltų, o sandarumą papildomai užtikrina tinkama montavimo technologija. • Inžinerinės sistemos Įdiegiamas rekuperacinis ventiliacijos įrenginys, leidžiantis efektyviai išlaikyti šilumą. Taip pat įrengiamos šildymo ir šaldymo sistemos, dažniausiai naudojant geoterminę energiją ar šilumos siurblius. • Testavimas ir sertifikavimas Baigus statybas, atliekamas sandarumo testas ir pastatas įvertinamas pagal pasyviųjų namų standartus. Jei visi kriterijai atitinka reikalavimus, namas gauna pasyvaus namo sertifikatą. Išvados Pasyvaus namo statyba reikalauja preciziško planavimo ir aukštos kokybės statybos darbų, tačiau ilgainiui šie namai atsiperka. Jie suteikia komfortą, mažas energijos sąnaudas ir prisideda prie aplinkos tausojimo. Norint pasiekti sėkmę, svarbu pasirinkti patyrusius specialistus ir investuoti į kokybiškas medžiagas.
Energinio naudingumo sertifikavimo reikalavimai
by Aleksej Olechnovic 5 November 2024
Straipsnis apie reikalavimus energinio naudingumo sertifikavimo.
sodo namas, registracija, lapkričio 1, pakeitimai
by Aleksej Olechnovic 15 October 2024
Šitame straispnije aprašome kaip galima greitai ir patogiai registruoti sodo namo statybos pradžią iki lapkričio 1-os dienos 2024-ųjų metų
26 September 2024
Privataus namo statybos procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis nuoseklaus planavimo bei pasirengimo. Gerai atlikus "namų darbus" ir surinkus visą dominančią informaciją, galima tikėtis kokybiško galutinio rezultato, be nukrypimų nuo biudžeto ar netikėtai atsiradusių papildomų darbų. Aptarkime svarbiausius individualios statybos namo etapus.
karkasiniai namai
2 July 2024
Karkasinių namų statyba Lietuvoje
by MB Statome Vilnių 19 February 2024
Planavimo Svarba: Kaip Teisingai Suplanuoti Inžinerinių Tinklų Darbus
by MB Statome Vilnių 24 November 2023
Pagrindinės temos: planavimas, sklypo parinkimas, projektavimas, ekonomiškumas, statyba ir priežiūra, pridavimas.
Show More
Share by: