




Prieš
analizuojant patalpų vėdinimo svarbą, susipažinkime, kokie galimi vėdinimo būdai:
• Natūralus vė dinimas - kuomet oras patalpose keičiamas natūraliai, per langus, duris ar kitas angas. Šis metodas yra pigus ir lengvai prieinamas, bet jis ne visada efektyvus, ypač tada, kai oras yra per sausas ar per drėgnas. Natūralus namo vėdinimas vis dar paplitęs įvairaus dydžio namų ūkiuose. Su tokia sistema vėdinimo kanalai įrengiami vonios kambariuose, rūbinėse, virtuvėse. Šiuo būdu oras patenka per stoglangius, langus ar duris. Tačiau subalansuoti natūralius oro mainus šioje situacijoje yra neįmanoma: įeinančio oro kiekis niekada nebus lygus išeinančio oro kiekiui. Tad šis būdas laikomas ne pilnai efektyviu ir produktyviu.
• Mechaninis v ė dinimas - tam naudojami specialūs mechaniniai įtaisai, pvz., vėdinimo ventiliatoriai, kad oras būtų keičiamas. Šis metodas yra brangesnis, bet efektyvesnis, ypač tada, kai natūralus vėdinimas yra nepakankamas. Pažvelkime į pagrindinius mechaninio vėdinimo tipus detaliau. Standartiniai ventiliatoriai turi jungiklį ir veikia įjungimo/išjungimo režimu. Tai paprasčiausias variantas, kai galima patiems nuspręsti, kada reikia išleisti orą, o kada jo jau „užteks“.
Ventiliatorius su laikma čiu nereikalauja atskiro valdymo: vėdinimas įsijungia kartu su šviesa ir išsijungia po užprogramuoto laiko, išėjus iš patalpos. Toks algoritmas yra logiškas: pavyzdžiui, pasinaudojus vonios kambariu, vis tiek liks drėgmės ir šilumos, kurią būtina pašalinti per tam tikrą laiką.
Ventiliatorius su dr ėgmės jutikliu ir laikmačiu yra patobulinta ankstesniojo versija. Laikmatyje ne visada yra pakankamai laiko drėgnam orui pašalinti. Jutiklis nustato drėgmės lygį ir sureguliuoja išmetimo bloko veikimą pagal nurodytus parametrus.
Patalpose, kuriose laikomi viršutiniai drabužiai ir avalynė, būtina užtikrinti gryno oro tiekimą 24 valandas per parą. Toks ventiliatorius įsijungia tam tikrais intervalais, tarkime, 2 valandas tuščiosios eigos / 10 veikimo minučių. Tokio tipo vėdinimas naudojamas rūbinėse ar didelėse spintose.
Dviej ų greičių ventiliatoriai dirba mažiausiu greičiu, o įjungus šviesą, jie persijungia į sustiprintą režimą.
Ventiliatoriai su fotoelementais užfiksuoja judėjimą ir įsijungia žmogui įėjus į patalpą. Kai išeisite iš kambario, ventiliatorius veikia pagal nustatytą laikmatį ir išsijungia.
• Oro kondicionavimui naudojami oro kondicionieriai, kad būtų reguliuojama temperatūra, drėgmė ir oras patalpose. Šis metodas yra brangus, bet efektyvus, ypač tada, kai norite pasiekti konkrečias temperatūros ar drėgmės reikšmes. Oro kondicionieriai gali būti naudingi vasarą, kai temperatūros gali būti per didelės ir drėgmė per aukšta, taip pat žiemą, kai oras gali būti per sausas. Tačiau kondicionierius naudoti rekomenduojama atsargiai, kad nebūtų kenkiama žmonių sveikatai ar gamtai.
• Rekuperaciniam vėdinimui naudojami specialūs įtaisai, kurie išgauna orą iš patalpų, atskirai atskiria šilumą ir drėgmę ir paskui grąžina švarų orą į patalpas su nedidėliu šilumos nuostoliu (7-10 %). Šis metodas yra efektyvus, ekologiškas ir yra būinas A++ namų naudingumo pasiekimui, tačiau jis yra brangesnis nei natūralus ar mechaninis vėdinimas. Rekuperacinio vėdinimo sistema yra sudaryta iš vamzdžių, kurie leidžia orui cirkuliuoti tarp vidaus ir išorinio vieneto, taip pat iš specialių filtrų, kurie valo orą nuo dulkių, alergenų ir kitų kenksmingų dalelių. Sistemoje taip pat yra specialūs šilumos mainai, kurie leidžia išlaikyti pastovią temperatūrą ir drėgmę. Rekuperacinis vėdinimas gali būti naudojamas bet kokiose patalpose, tačiau ypač naudingas dideliuose pastatuose, kuriuose yra daug žmonių (pramoniniai, komerciniai ar viešbučiai). Jis yra efektyvus ir ekonomiškas, nes leidžia taupyti energiją ir sumažinti sąnaudas, susijusias su klimato kontrolės sistemų naudojimu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad rekuperacinio vėdinimo sistema turi būti reguliariai prižiūrima ir valoma, kad būtų išvengta oro taršos ir būtų palaikomas optimalus jos veikimas. Be to, svarbu pasirinkti tinkamą sistemą, atsižvelgiant į pastato dydį ir paskirtį, kad būtų užtikrintas geriausias rezultatas.
Rekuperacijos ir vėdinimo terminų paaiškinimas
Rekuperacija
ir vėdinimas yra
susiję procesai, tačiau
jie turi skirtingus tikslus.
Vėdinimas yra procesas, kai į patalpą patenka šviežio oro, o iš patalpos išsiskiria naudojimo metu atsiradęs užterštas oras, drėgmė, anglies dioksidas ir kiti teršalai. Vėdinimas padeda išlaikyti patalpos oro kokybę, palaikyti komfortą ir užtikrinti sveiką aplinką. Vėdinimas taip pat padeda kontroliuoti drėgmę, sumažinti druskos susidarymą ir išlaikyti pastato struktūros vientisumą.
Rekuperacija yra procesas, kuriuo energija, kuri paprastai būtų išskiriama kaip šiluma arba atliekamosios dujos, yra sugrąžinama ir panaudojama dar kartą. Tai naudinga pastatuose ar transporto priemonėse, kuriose daug energijos naudojama ir kurios reikalauja daug šilumos ir energijos.
Pastatuose rekuperacija dažniausiai naudojama šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemose. Pavyzdžiui, šilumos siurbliuose, kurie naudoja orą ar žemės šilumą kaip šaltinį, rekuperacija gali būti naudojama, kad sugrąžintų dalį oro kondicionavimo sistemos išmetamos šilumos ir ją panaudotų šildymui.
Taigi, nors vėdinimas ir rekuperacija yra susiję procesai, jie turi skirtingus tikslus ir taikymo sritis. Vėdinimas padeda išlaikyti patalpos oro kokybę, o rekuperacija padeda sutaupyti energiją ir panaudoti ją efektyviau, sumažinant energijos sąnaudas ir teršalų emisiją.
Dar prieš keletą dešimtmečių senų konstrukcijų pastatai dėl nusidėvėjimo ir blogos izoliacijos buvo netinkami gyventi ar kitaip eksploatuoti: plyšiai duryse ir tarp langų bei vėdinimo nebuvimas sąlygojo šilumos nutekėjimą iš patalpų į lauką. Praktiškai vieninteliai tiesioginiai vėdinimo kanalai buvo vonios ir tualeto kambariuose.
Tačiau bėgant laikui, statybos technologijos sparčiai ištobulėjo, seni pastatai yra prižiūrimi ir renovuojami, o netinkamai suprojektuoti ir pastatyti pastatai griaunami arba perstatomi, kad atitiktų reikalavimus. Naujai sukurtos, gerai šilumą izoliuojančios medžiagos, plastikiniai ar aliuminio langai patikimai išlaiko šilumą ir suteikia didelį komfortą. Tačiau ne tik dėl kokybiškų medžiagų namai (statiniai) tapo energiškai efektyvūs: sienos storis, tinkama stogo danga, šilumos izoliacijos tipas ar apšiltinimo būdas padidina bendrą statinio kokybę.
Tačiau, jeigu name nėra geros vėdinimo sistemos, vien tik brangūs langai ar durys neapsaugos nuo kvapų, dulkių ir triukšmo patekimo į patalpų vidų. Siekiant kvėpuoti kokybišku oru, būtinas patalpų vėdinimas .
Atsižvelgiant į patalpų dydį, paskirtį ir reikalavimus, turėtumėte pasirinkti tinkamiausią vėdinimo būdą, kad užtikrintumėte sveiką ir komfortišką patalpų aplinką. Tuo tarpu, reikėtų atsižvelgti į privačių namų statybos reikalavimus ir naujos A++ gyvenamųjų namų ir administracinių pastatų statybos reikalavimus.
Vėdinimas yra glaudžiai susijęs su vėsinimu ir šildymu , tačiau tokia sistema turi būti teisingai apskaičiuota ir įdiegta. Būtent inžineriniai sprendimai padaro būstą šiuolaikišku ir patogiu.
Renkantis vėdinimo sistemą, būsto savininkams rekomenduojama remtis trimis svarbiausiais veiksniais: efektyvumu, kainų politika bei komfortu.
Straipsnį paruošė STATVILA (MB “Statome Vilnių”) - privačių gyvenamųjų namų statybos meistrai .
Dėl informacijos, patarimų arba užklausų prašome kreiptis:
Elektroniniu paštu: info@statvila.lt arba telefonu +370 679 03408
Internetinė svetainė: https://www.statvila.lt