Statant namą ar ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba sodo bendrijose iki 50 m² (nuo lapkričio 1-os d. 2024), galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų. Štai pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų apsvarstyti: 1. Statybos leidimas Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti gyvenamąjį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų ar sodo bendrijoje iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Tačiau svarbu, kad pastatas atitiktų visus esminius reikalavimus, nurodytus teisės aktuose, pvz., teritorijos planavimą ir statinio paskirtį. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą. Informavimas atliekamas pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai. Savivaldybė per 20 darbo dienų turi atsakyti, ar planuojama statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentus. 2. Žemės sklypo paskirtis Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms. Žemės ūkio paskirties sklypuose paprastai leidžiama statyti tik su ūkininkavimu susijusius pastatus, o sodo sklypuose – nedidelius vasarnamius ar gyvenamuosius pastatus iki 50 m². Tačiau, sodo bendrijos statybos atvejais yra leidžiama priestatų ir dengtos terasos statyba iki 50 m².
Privataus namo statybos procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis nuoseklaus planavimo bei pasirengimo. Gerai atlikus "namų darbus" ir surinkus visą dominančią informaciją, galima tikėtis kokybiško galutinio rezultato, be nukrypimų nuo biudžeto ar netikėtai atsiradusių papildomų darbų. Aptarkime svarbiausius individualios statybos namo etapus.